Nemokamas pristatymas 30 dienų pasitenkinimo garantija

Aplink pasaulį

Vardas septintąją dieną, ryžių pyragėliai šimtąją: pirmosios kūdikių šventės

Japonijoje kūdikiui vardas dažnai suteikiamas septintąją dieną, todėl tos dienos šventė dar vadinama vardo suteikimo ceremonija. Žydų berniukai hebrajišką vardą gauna aštuntąją dieną, o kitos šventės laukia mėnesį arba, kaip Korėjoje, net iki šimtosios dienos. Norintiems švęsti be bažnyčios verta pažvelgti į Norvegiją, kur kasmet šiek tiek daugiau nei 2 000 vaikų sulaukia nereliginių vardynų – navnefest.

Egipte giminaičiai daužo grūstuvę šalia kūdikio

Hamzai Ibrahimui Muhammadui buvo septynios dienos, kai giminaičiai susirinko šeimos namuose netoli Mansuros, miesto Nilo deltoje. Tėvai svarstė šventę atšaukti, tačiau šeima nusprendė laikytis tradicijos, ypač po sunkios Hamzos gyvenimo pradžios, kai jį kamavo gelta ir kvėpavimo sutrikimai.

Vienas giminaitis ėjo procesijos priekyje, grūstuvėliu daužydamas grūstuvę. Hamzos mama Israa Saad Diab peržengė ritualinę auką ir karštas žarijas, o svečiai gėrė moghat – brangų žolelių gėrimą, kuris turėtų skatinti krūtimi maitinančių moterų pieno gamybą. Hamza visą tą laiką pramiegojo, 2011 m. liepą pranešė amerikiečių radijo tinklas NPR.

Šventė vadinama sebou’, o tai reiškia „septintoji“. Pasak NPR, švęsti kūdikį, išgyvenusį pirmąsias septynias gyvenimo dienas, – kelių tūkstančių metų senumo egiptiečių paprotys, o sebou’ iš pradžių buvo vardo suteikimo ceremonija. Ji turi pagoniškas šaknis, tačiau ją pritaikė tiek musulmonai, tiek krikščionys.

Egipto naujienų svetainė Egyptian Streets aprašo, kaip ji paprastai vyksta – tiek mergaitėms, tiek berniukams, tiek musulmonų, tiek koptų šeimose. Kūdikis paguldomas į sietą. Anksčiau sietas stovėdavo ant aukšto stalo, šalia – tradicinis virdulys berniukams ir moliniai ąsočiai mergaitėms, tačiau šiandien sietas su vaiku statomas ant grindų.

Vyresni giminaičiai, dažniausiai močiutė, daužo varines grūstuves ir skanduoja kūdikiui įsakymus klausyti tėvų. Moterys degina smilkalus ir žengia per sietą – septyni žingsniai, kurie, sakoma, apsaugo nuo blogos akies, – kartodamos: „pirmas žingsnis Dievo vardu, antras Dievo vardu...“

Visas šis triukšmas aplink septynių dienų kūdikį turi kelis paaiškinimus. NPR rašo, kad stiprūs garsai turi ugdyti kūdikio charakterį ir padaryti jį drąsų. Egyptian Streets pateikia vieną teoriją, kodėl būtent septintoji diena: senovės egiptiečiai neva tikėjo, kad tuomet naujagimiams pradeda vystytis klausa. „Pats ritualas yra apie tai, kaip patarti naujagimiui atsiginti nuo piktųjų dvasių, kaip jį sustiprinti, kaip suteikti jam, žinote, drąsos ir valios gyventi“, – NPR sakė Kairo Amerikos universiteto antropologė Hania Sholkamy.

Per aqiqah plaukai nuskutami ir atsveriami sidabru

Pastaruoju metu Egipto musulmonai naujagimį pradėjo švęsti aqiqah – islamo apeigomis, rašo Egyptian Streets. Jos taip pat vyksta septintąją dieną: paaukojama avis, o mėsa padalijama draugams, giminaičiams ir stokojantiems.

Indonezijos naujienų svetainė detik šį paprotį aiškina hadisu – vienu iš perduotų pranašo Mahometo posakių. Pagal jį berniukas yra „įkeistas“ už savo aqiqah, septintąją dieną paskerstą gyvulį, ir tą pačią dieną jam suteikiamas vardas bei nuskutami plaukai. Kitame svetainės cituojamame hadise sakoma, kad už berniuką skerdžiamos dvi ožkos, o už mergaitę – viena. Tarp svetainės išvardytų sąlygų – kad plaukai būtų atsverti sidabru, o jų vertė atiduota vargšams.

Jordanijos fatvų departamentas, atsakantis į visuomenės klausimus apie islamo teisę, buvo paklaustas, ar naujagimės mergaitės plaukus reikia nuskusti, ar tik trumpai nukirpti. Atsakymas: skutimas yra sunna, t. y. rekomenduojamas, tiek berniukams, tiek mergaitėms. Plaukai turėtų būti nuskusti skustuvu, o ne nukirpti žirklėmis. Jei bijoma sužeisti kūdikį, galima paprašyti tai padaryti patyrusio žmogaus arba nukirpti plaukus kuo trumpiau elektrine plaukų kirpimo mašinėle.

Pasak departamento cituojamų islamo žinovų, plaukų svoris turėtų būti paaukotas labdarai auksu. Pasakojimas, kurį fatva pateikia kaip pagrindimą, yra apie pranašo dukterį Fatimą, kuri pasvėrė keturių vaikų plaukus ir atidavė tokį pat svorį sidabru.

Japonų vardo ceremonija vardui skiria vietą namuose

Japonijoje septintosios dienos šventė rašoma お七夜 – ženklais, reiškiančiais „septyni“ ir „naktis“. Pasak japonų bendrovės Meiji tėvams skirtos svetainės, tą dieną kūdikiui dažnai suteikiamas vardas, todėl šventė dar vadinama 命名式 – „vardo suteikimo ceremonija“. Artimiausi šeimos žmonės pakviečiami išgirsti vardą.

Vardas užrašomas ant vardo lapo – 命名書. Iškilmingas būdas – japoniško popieriaus lapą sulankstyti trimis dalimis ir per vidurį užrašyti kūdikio vardą, viršuje dešinėje – tėvo vardą ir kūdikio giminystės ryšį su juo, o apačioje kairėje – gimimo datą.

Lapas padedamas prie namų altoriaus, šintoistinio ar budistinio, arba kambario nišoje. Jei altoriaus nėra, pakanka užrašyti vardą ir gimimo datą ant kaligrafijos popieriaus lapo. Tada jį galima padėti ant lentynos arba pakabinti ant sienos prie kūdikio pagalvės.

Žydų berniukams vardas suteikiamas aštuntąją dieną

Žydų tradicijoje berniukas savo žydišką vardą gauna tik po apipjaustymo, Bris milah, aštuntąją dieną. Gimimo diena laikoma pirmąja, todėl antradienio popietę gimusio berniuko Bris vyksta kitą antradienį, rašo žydų ne pelno organizacija Aish. Jei kūdikiui gelta ar kyla kita grėsmė sveikatai, ceremonija atidedama.

Paprotys toks, kad niekas neišgirsta vardo, kol vaikui jis oficialiai nesuteiktas. Apipjaustymo metu kūdikį laiko sandekas, dažnai senelis arba žymus rabinas, ir Aish šį vaidmenį vadina didžiausia garbe. Palaiminimus skaitantis žmogus tuomet paskelbia vardą, o po to vyksta šventinės vaišės. Mergaitei vardas suteikiamas viešo Toros skaitymo metu, ir jos šventės nebūtina rengti iškart po gimimo.

Po mėnesio japonų šeimos lankosi šventovėje

Japonijoje, kai kūdikiui sueina maždaug mėnuo, šeima vyksta į vietos dievybės globėjos šventovę ir meldžiasi už vaiko būsimą sveikatą bei laimę. Šis apsilankymas vadinamas お宮参り, ir, pasak Meiji, jis vyksta apie 31-ąją dieną berniukams ir 32-ąją mergaitėms, nors skirtinguose regionuose tai skiriasi. Svetainė pataria per griežtai nesilaikyti datos. Vietoj to šeima gali pasirinkti dieną, kai tėtis nedirba, o kūdikis geros nuotaikos.

Mėnuo yra riba ir žydų tradicijoje. Pirmagimis sūnus, atitinkantis tam tikras sąlygas, išperkamas ceremonijoje, vadinamoje Pidyon HaBen, ne anksčiau kaip 31-ąją dieną ir už penkių sidabrinių šekelių atitikmenį, rašo Aish. Jungtinėse Valstijose kartais naudojami penki sidabriniai Liberty doleriai. Mergaitėms ši ceremonija neatliekama.

Keturi mėnesiai pas hakus, šimtas dienų Korėjoje

Pagal Taivano švietimo ministerijos hakų kalbos žodyną, hakų tradicijoje tiek berniukai, tiek mergaitės švenčiami sulaukę keturių mėnesių. Močiutė iš mamos pusės parūpina drabužius nuo galvos iki kojų, kaip ir per mėnesio šventę bei pirmąjį gimtadienį.

Anksčiau prie šios dienos priklausė 收涎 – „seilių surinkimas“. Sausainiai būdavo suveriami ant raudono medvilninio siūlo ir pakabinami kūdikiui ant kaklo, visada lyginis jų skaičius: 12, 24 arba 36. Mama nešiodavo kūdikį po giminaičius ir kaimynus.

Tyčia būdavo išrenkamas vyresnio amžiaus žmogus, kuris pabraukdavo sausainiu kūdikiui per burną, kad šis sugertų seiles, tikintis, kad vaikas sulauks tokio pat amžiaus. Buvo tikima, kad tada seilėjimasis liausis. Žodyne esančioje nuotraukoje matyti, kaip tai daro pagyvenęs žmogus. Ji daryta Neipu 1981 m., kai viena pora šventė savo dukters trečiojo sūnaus keturių mėnesių sukaktį.

Korėjoje švenčiama baegil – kūdikio šimtoji diena. Niekas tiksliai nežino, kada šis paprotys atsirado, rašo angliškai leidžiamas Korėjos žurnalas Gwangju News, nes jis formavosi palaipsniui kaip liaudies tradicija, o jokie išlikę įrašai neparodo, kada. Kūdikių mirtingumas Korėjoje iki XX a. vidurio buvo itin didelis, ir šiame kontekste nesunku suprasti, kodėl šimtoji diena tapo švente, rašo žurnalas.

Po gimimo šeimos už namų pakabindavo šventą šiaudinę virvę – geumjul, kad atbaidytų nekviestus lankytojus, nes šie galėjo atnešti ligų ar piktųjų dvasių. Per šimtosios dienos šventę būdavo vaišinama baekseolgi – garuose virtais baltais ryžių pyragėliais. Skiemuo baek gali reikšti ir „baltas“, ir „šimtas“, o pyragėlis išreiškia linkėjimą, kad vaikas gyventų šimtą metų.

Ryžių pyragėliai būdavo dalijami giminaičiams ir kaimynams, taip pat nekviestiems žmonėms. Siekta šimto gavėjų, tačiau iš tikrųjų pasiekti šį skaičių nebuvo svarbu, rašo Gwangju News, nes pakako paties gesto. Tą dieną kūdikiui dažnai pirmą kartą būdavo kerpami plaukai – dabar tai reguliariai nebedaroma.

Šiandien, kai kūdikių mirtingumas mažas, didžiąją dalį dėmesio perėmė pirmasis gimtadienis, rašo žurnalas. Dauguma šeimų vis dar švenčia baegil, daug kas pasidaro kelias nuotraukas namuose ar fotostudijoje, o paskui su šeima pasidalija paprastu valgiu ir ryžių pyragėliais.

Japonijoje お食い初め – „pirmasis valgis“ – rengiamas, kai kūdikiui yra 100–120 dienų, linkint, kad vaikui niekada netrūktų maisto. Meiji mini raudonus ryžius ir keptą žuvį su galva ir uodega.

Su bažnyčia ar be jos Šiaurės šalyse

Švedijoje krikštų Švedijos bažnyčioje skaičius 2018 ir 2019 m. prilygo maždaug 40 proc. gimusiųjų skaičiaus, rodo bažnyčios statistika, kurią paskelbė Švedijos transliuotojas SVT. Pandeminiais 2020 m. ši dalis nukrito iki 27,5 proc., o 2022 ir 2023 m. vėl siekė apie 40 proc. „Iki pandemijos labai retai pasitaikydavo, kad brolius ir seseris krikštytume vienu metu“, – SVT sakė Marie Rehnstam, Stokholmo Enskede-Årsta parapijai vadovaujanti kunigė.

Nuo 1988 m. norvegų organizacija Human-Etisk Forbund siūlo navnefest – nereliginę ceremoniją, rengiamą vaikui suteikiant vardą, rašo norvegų enciklopedija Store norske leksikon. Ji rengiama keliems vaikams vienu metu rotušėje, kultūros centre ar panašioje vietoje, su kalba ir pasirodymais, pavyzdžiui, muzika ir poezijos skaitymais. Tėvai ir vaikas gauna vardo lentelę. Norvegijoje kasmet navnefest surengiama šiek tiek daugiau nei 2 000 vaikų.

Suomijoje krikštas dažniausiai vyksta per du–tris mėnesius po gimimo, rašo Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčia. Krikšto metu kunigas paprašo tėvų pasakyti pasirinktą vardą, o vėliau įrašo jį į bažnyčios knygas ir gyventojų registrą. Vardas turi būti praneštas Skaitmeninių ir gyventojų duomenų tarnybos registrui per tris mėnesius nuo gimimo.

Nuo vardo lapo iki gimimo plakato

Japonų vardo lapas gali kaboti ant sienos prie kūdikio pagalvės, o per norvegų navnefest šeima gauna vardo lentelę. Lovely Baby Print kuria gimimo plakatus, kuriuose kūdikis nupieštas tikslaus gimimo ūgio, 1:1 masteliu, su vardu, data, valanda, svoriu ir ūgiu. Savo gimimo plakatą susikuriate svetainėje, o Lovely Baby Print jį atspausdina. Jis gali tapti dovana krikštynoms arba vardynoms, o po daugelio metų vaikas galės atsistoti šalia ir pamatyti, koks mažas kadaise buvo.

Dovana krikštynoms ir vardynoms iš Lovely Baby Print

Įrankis atsidaro iškart. Prieš užsakydami galite viską pakeisti.

Šaltiniai

  1. Meiji (u.å.). 赤ちゃん歳時記リスト. ほほえみクラブ 育児応援サイト, Meiji Co., Ltd. Hämtad 13 november 2026. https://www.meiji.co.jp/smartphone/baby/club/category/study/infant_record/st_infant_record154.php
  2. Lev, Dov (u.å.). Jewish Laws and Traditions after Birth. Aish. Hämtad 13 november 2026. https://aish.com/20-infancy-2/
  3. Dooley, Diane (2026). Korea's 100-Day Celebration: The Baegil. Gwangju News. https://gwangjunewsgic.com/history-tradition/koreas-100-day-celebration-the-baegil/
  4. Dybdahl, Audun (2024). Navnefest. Store norske leksikon. https://snl.no/navnefest
  5. Nelson, Soraya Sarhaddi (2011). At 7 Days, Egyptian Babies Mark First Rite Of Passage. NPR, publicerad via KUNC. https://www.kunc.org/npr-news/2011-07-29/at-7-days-egyptian-babies-mark-first-rite-of-passage
  6. Rafik, Farah (2022). Al Sebou': Halaatak Bergalatak, and the Egyptian Baby Shower. Egyptian Streets. https://egyptianstreets.com/2022/07/16/al-sebou-halaatak-bergalatak-and-the-egyptian-baby-shower/
  7. Safitri, Amelia Ghany (2024). Aqiqah: Pengertian, Dalil, dan Syaratnya. detikHikmah. https://www.detik.com/hikmah/khazanah/d-7551232/aqiqah-pengertian-dalil-dan-syaratnya
  8. General Iftaa' Department, Jordanien (2010). It is Sunnah to Shave the Hair of the Newborn (Male or Female). Fatwa nr 461. https://www.aliftaa.jo/research-fatwa-english/461/-It-is-Sunnah-to-Shave-the-Hair-of-the-Newborn-Male-or-Female
  9. 劉淑貞 (u.å.). 做四個月. Hakka Dictionary, Taiwans utbildningsdepartement. Hämtad 13 november 2026. https://hakkadict.moe.edu.tw/static/resource/禮俗/110_029_做四個月.pdf
  10. Mellbert, Annie och Sima, Lotta (2024). Andelen dop på väg tillbaka till samma nivå som innan pandemin. SVT Nyheter. https://www.svt.se/nyheter/inrikes/andelen-dop-pa-vag-tillbaka-till-samma-niva-som-innan-pandemin
  11. Evangelisk-lutherska kyrkan i Finland (u.å.). Ristiäiset – lapsen ensimmäinen juhla. Hämtad 13 november 2026. https://evl.fi/perhejuhlat-ja-pyhat/ristiaiset/