Nemokamas pristatymas 30 dienų pasitenkinimo garantija

Aplink pasaulį

Dovanos naujagimiui įvairiose šalyse: ką dovanoti, kada ir kas laikoma tabu

Kai vaikui Korėjoje sukakdavo šimtas dienų, giminaičiai iš arti ir toli suvažiuodavo su pinigais, ryžiais, baltais siūlais ir makaronais. Jei vaikas sirgdavo, šventės nebūdavo, nes tikėta, kad tuomet ji galėtų vaikui pakenkti. Dovanos laukdavo, kol vaikui nebegresia pavojus. Ir kitose pasaulio vietose dovana naujagimiui turi paskirtį, kuri siekia toliau nei pats daiktas.

Ji laukia, kol vaikas bus saugus, suteikia maisto ir poilsio gimdyvei, susieja vaiką su kitais žmonėmis ir galiausiai pati dovanojama naujagimio šeimos. Šios paskirtys atsako ir į klausimus, kurie gali kilti prieš aplankant šeimą, kurioje ką tik gimė vaikas: ką atsinešti, kada ateiti ir ko vengti.

Dovana laukia, kol vaikas bus saugus

Laukimas gali prasidėti dar prieš gimimą. Žydų judėjimo „Chabad“ svetainėje rabinas aprašo paprotį iki gimimo nepirkti kūdikiui nieko didelio, išskyrus tai, ko reikės iškart. Išnašoje jis šį paprotį vadina gana paplitusiu, bet sako neradęs jam jokio šaltinio.

Paprotys siejamas su blogąja akimi – tikėjimu, kad šventimas prieš gimimą gali užtraukti nelaimę motinai ar kūdikiui, rašo kitas rabinas žydų svetainėje „JewishBoston“. Ta pati mintis slypi ir pasveikinime. Nėščiajai tradiciškai linkima b’sha’ah tovah („geru laiku“). Mazel tov („sveikinimai“) paliekamas tam metui, kai kūdikis jau bus gimęs. Automobilinę kėdutę, kurioje kūdikis važiuos namo, vis tiek reikia nupirkti iš anksto, o kai kurios poros nupirktų daiktų neišpakuoja, kol kūdikis negims.

Švietimo svetainė „Judaism 101“ nurodo ir priežastį, neturinčią nieko bendra su prietarais. Buvo laikas, kai persileidimai, negyvagimiai ir kūdikių mirtys buvo gana dažni. Tėvai, netekę laukto vaiko, galėjo likti su dovanomis, kurias reikėjo grąžinti, ir kaskart žaizda atsiverdavo iš naujo.

Vis dėlto daugelis žydų porų šiandien rengia kūdikio laukimo šventes (angl. baby shower), rašoma toje pačioje svetainėje, ir gali įsižeisti, jei draugai jos nesurengia. Pasak amerikietiškos šeimos istorijos enciklopedijos, per tokią šventę nėščiosios šeima ar draugai dar prieš gimdymą surengia jai vaišes. Ji apipilama daiktais, padėsiančiais rūpintis kūdikiu. „Judaism 101“ pataria paisyti tėvų norų. Jei jie nori palaukti, palaukia ir dovana.

Japonijoje laukiama ilgiau – iki septintosios nakties po gimimo. Tada kūdikiui suteikiamas vardas ir jis pristatomas per vardo suteikimo ceremoniją, rašo japonų svetainė apie šventes ir kalendorių. Kodėl būtent septintąją? Sakoma, kad tą naktį namo grįžta gimdymo dievybė, sauganti motiną ir vaiką prieš gimdymą ir po jo. Pasak svetainės, šis tikėjimas greičiausiai atsirado todėl, kad seniau, kai higiena ir mityba buvo prastesnės nei dabar, daug naujagimių mirdavo nesulaukę septintosios dienos.

Iš pradžių diduomenė švęsdavo kelias naktis: pirmąją, trečiąją, penktąją, septintąją ir devintąją. Ilgainiui, kaip teigiama, liko tik septintoji, o paprotys, regis, paplito ir tarp paprastų žmonių. Sašimi ant šventinio stalo išdėliojamas trimis eilėmis po tris, penkias ir septynias skilteles – trečiajai, penktajai ir septintajai nakčiai.

Ilgiausiai laukiama Korėjoje, ir dėl tos pačios priežasties. Šimtosios dienos paprotys kilęs iš laikų, kai medicina buvo bejėgė, o kūdikių mirtingumas būtent tomis dienomis buvo didelis, rašoma korėjiečių žinyne „Encyclopedia of Korean Culture“. Šiandien jis gyvuoja kaip tradicija.

Taigi žydų tradicijoje laukiama iki gimimo, Japonijoje – iki septintosios nakties, o Korėjoje – iki šimtosios dienos. Visose trijose laukimas aiškinamas vaikais, kurie seniau neišgyvendavo. Vis dėlto japonų svetainė priduria, kad šiandien šventę galima rengti ir ne septintąją, o kitą dieną – tokią, kai mama ir kūdikis jaučiasi gerai.

Dovana visai naujagimio šeimai

Kita paskirtis susijusi su pačia mama. Asande Bonyo, 91 metų luo genties moteris iš Kenijos, namuose pagimdė aštuonis vaikus. Po kiekvieno gimdymo kitos jos vyro žmonos ir kiti bendruomenės žmonės atnešdavo maisto ir dovanų. Ji prisimena sočiai valgiusi žuvies ir marantos – krakmolingos daržovės, kuriai buvo priskiriamos gydomosios savybės, – ir daugiau nei mėnesį negrįžusi prie ūkio darbų. „Tau gamindavo, o tu tik valgydavai“, – pasakoja ji reportažų knygoje apie pirmuosius tėvystės metus keturiose šalyse.

Viskas tikrai pasikeitė, sako ji. Dabar gali badauti, ir niekam tai nerūpi.

Ta pati mintis – kad gimdyvei maistas ir poilsis reikalingesni nei daiktai – persmelkia ir Šveicarijos tėvams skirtos svetainės „Familienleben“ patarimus. Dovana naujiems tėvams, suteikianti jiems laiko ar poilsio, dažnai džiugina ilgiau nei dar vienas drabužėlis, rašo svetainė. Ji pataria pasiūlyti ką nors konkretaus, pavyzdžiui, antradienį atnešti sriubos ir suplauti indus, ir paklausti, ar tai tinka. Iš anksto pasiteiraukite apie maisto netoleravimą, vegetarišką mitybą ar religinius mitybos draudimus.

Drabužėlius geriau pirkti keliais dydžiais didesnius – 68 ar 74 dydžio, o ne 50 ar 56, ir tam sezonui, kai jie bus tinkami. Nedidelė dovanėlė vyresniam broliui ar seseriai padeda, kad ne visas dėmesys tektų kūdikiui.

Kai kurios dovanos naujagimiui netinka

Toje pačioje svetainėje rašoma ir apie tai, kas gali palaukti, o ko kūdikiui apskritai nereikėtų turėti. Minkštas žaislas pirmuosius metus gali pastovėti lentynoje. Kūdikis neturėtų nešioti vėrinių ar apyrankių, taip pat ir gintarinių karolių, nei dieną, nei miego metu.

Švedijos sveikatos priežiūros sistema ir institucijos pataria panašiai. Staigi kūdikių mirtis yra labai reta – Švedijoje maždaug 1 iš 6 000 kūdikių, nurodo 1177, Švedijos sveikatos priežiūros konsultacijų svetainė. Vis dėlto patariama, kad kūdikio veido neuždengtų antklodės, pagalvės ir dideli minkšti žaislai, nes uždengus veidą sunkiau kvėpuoti. Vaikams iki trejų metų taip pat neturėtų būti duodami žaislai su smulkiomis dalimis, mažais kamuoliukais ar ilgomis virvelėmis, pataria Konsumentverket – Švedijos vartotojų reikalų agentūra.

Dovana parodo, kam vaikas priklauso

Trečioji paskirtis susijusi su žmonėmis, kuriems vaikas priklausys. Didelėje Lotynų Amerikos dalyje krikštas sieja tėvus ir krikštatėvius ryšiu, kuris kartais sveria daugiau nei kraujo ir santuokos ryšiai, rašo Roland Armando Alum Amerikos antropologų asociacijos žurnale „Anthropology News“. Iš krikštatėvių tikimasi, kad jie padengs dalį krikštavaikio ir šventės po krikšto išlaidų. Pats autorius tapo dviejų vienos šeimos vaikų krikštatėviu kaime Pueblos valstijoje, Meksikoje.

Savo nustatytas dovanas turi ir seneliai. Šimtąją dieną Korėjoje močiutė iš mamos pusės dovanodavo antklodėlę, šaukštą ir valgymo lazdeles bei ryžių dubenėlį, o kūdikis pirmą kartą vilkėdavo ne baltais, o spalvotais drabužiais. Dalis pirmųjų plaukų būdavo nukerpama – pagal liaudies tikėjimą, geriausia, kad tai padarytų tėvo sesuo.

Septintajai nakčiai Japonijoje mamos tėvai dovanoja pinigų pirmiesiems kūdikio drabužiams, o tėčio tėvai – žaislams, rašo japonų svetainė. Kaip ir Korėjoje, kiekviena giminės pusė turi savo vaidmenį. Šiandien pora į šventę dažnai pasikviečia abiejų pusių tėvus.

Naujosios Zelandijos maoriams vaiką su gimine galėjo susieti daina. Seniau seneliai ar tėvai dažniausiai sukurdavo vaikui oriori („lopšinę“), rašoma literatūros apžvalgoje apie maorių vaikų auginimą iki atvykstant europiečiams. Ji būdavo dainuojama vėl ir vėl, kad visi ją girdėję žinotų vaiko kilmę.

Naujagimio šeima dovanoja kitiems

Paskutinė paskirtis apverčia kryptį: dabar dovanoja šeima, kurioje gimė kūdikis. Musulmonų paprotys aqiqah – tai aukojimas septintąją dieną po gimimo arba vėliau, rašo Bangladešo enciklopedija „Banglapedia“. Pranašas Mahometas nurodė savo sekėjams paaukoti du avinus ar ožius už berniuką ir vieną už mergaitę. Trečdalis mėsos atitenka vargšams, trečdalis – giminaičiams, o likusi dalis – tėvams ir artimiausiems žmonėms.

Tą pačią dieną kūdikiui nuskutama galva, o šariatas, islamo teisė, rekomenduoja išmaldai paaukoti tiek sidabro ar aukso, kiek sveria plaukai. Septintąją dieną vaikui taip pat suteikiamas vardas – kaip ir Japonijoje.

Japonijoje šeima taip pat kai ką dovanoja svečiams. Vaišės septintąją naktį laikomos padėka už jų dovanas, o kas gavo dovaną gimimo proga, už ją atsidėkoja savo dovana, rašo japonų svetainė.

Per šimtosios dienos šventę Korėjoje būdavo padedama baltų siūlų ir ryžių, linkint kūdikiui ilgo gyvenimo ir laimės. Po šventės šeima išnešiodavo ryžių pyragėlių kaimynams. Kai kur pyragėlių gaudavo ir praeiviai, nes kuo daugiau žmonių jų suvalgydavo, tuo ilgiau kūdikis turėjo gyventi. Pyragėlių gavę kaimynai grąžindavo dubenėlį su pinigais ar baltų siūlų sruoga.

Gimimo plakatas ar žvaigždžių žemėlapis po gimimo

Lovely Baby Print gamina dviejų rūšių plakatus, kuriuos tinka dovanoti, kai kūdikis jau gimęs. Gimimo plakate kūdikis nupieštas lygiai tokio ūgio, kokio gimė, 1:1 masteliu, su vardu, data, laiku, svoriu ir ūgiu. Žvaigždžių žemėlapis rodo naktinį dangų virš gimimo vietos tą minutę, kai kūdikis gimė, su vardu ir gimimo akimirka. Plakatas kuriamas svetainėje pagal kūdikio duomenis, todėl jis pagaminamas jau po gimimo ir gali būti įteiktas per pirmąjį apsilankymą ar krikštynų proga.

Jei jūsų šeimoje gimė vaikas, savo gimimo plakatą ar žvaigždžių žemėlapį galite susikurti bet kada. Po kelerių metų vaikas galės atsistoti šalia gimimo plakato ir pamatyti, koks mažas kadaise buvo.

Gimimo plakatas ir žvaigždžių žemėlapis – dovana naujagimiui

Įrankis atsidaro iškart. Prieš užsakydami galite viską pakeisti.

Šaltiniai

  1. Lim, S. (1995, reviderad 2023). 백일. 한국민족문화대백과사전 (Encyclopedia of Korean Culture). Academy of Korean Studies. https://encykorea.aks.ac.kr/Article/E0022291
  2. Citron, A. Laws and Customs of Childbirth – Parshat Tazria. Chabad, hämtad 16 november 2026. https://www.chabad.org/library/article_cdo/aid/1217817/jewish/Laws-and-Customs-of-Childbirth.htm
  3. Sherman, P. (2013). Why don’t many Jewish couples have baby showers or buy things for their baby ahead of time? JewishBoston, 20 augusti 2013. https://www.jewishboston.com/read/why-dont-many-jewish-couples-have-baby-showers-or-buy-things-for-their-baby-ahead-of-time-i-also-heard-that-you-shouldnt-congratulate-a-jewish-woman-on-her-pregnancy-is-that-true/
  4. Rich, T. R. Birth and the First Month of Life. Judaism 101 (JewFAQ), hämtad 16 november 2026. https://www.jewfaq.org/birth
  5. Coleman, M. J. och Ganong, L. H. (red.) (2014). Baby Showers. The Social History of the American Family: An Encyclopedia, s. 99–100. Sage. doi:10.4135/9781452286143.n48. https://sk.sagepub.com/ency/edvol/embed/the-social-history-of-the-american-family/chpt/baby-showers
  6. Koyomigyouji. お七夜|お祝い事(子ども). 日本の行事・暦, hämtad 16 november 2026. https://koyomigyouji.com/oiwaigoto-shusan-oshichi.html
  7. Leonard, A. (2025). What Motherhood in Kenya Reveals About the Nature of Family. Literary Hub, 9 maj 2025, utdrag ur Four Mothers (Algonquin Books). https://lithub.com/what-motherhood-in-kenya-reveals-about-the-nature-of-family/
  8. Mahle, N. Geschenke zur Geburt und Taufe: Ideen, die Freude machen und entlasten. Familienleben, hämtad 16 november 2026. https://www.familienleben.ch/schwangerschaft/geburt/geschenke-zu-geburt-und-taufe-1410
  9. 1177 (2026). Plötslig spädbarnsdöd – förebyggande råd. 1177, uppdaterad 14 januari 2026. https://www.1177.se/Tema/Barn-och-foraldrar/Skador-och-olycksfall1/Barnsakerhet/Plotslig-spadbarnsdod---forebyggande-rad/
  10. 1177 (2026). Plötslig spädbarnsdöd – förebyggande råd (lättläst svenska). 1177, uppdaterad 14 januari 2026. https://www.1177.se/sv-se-x-ll/Dalarna/barn--gravid/att-skota-ett-nyfott-barn/plotslig-spadbarnsdod--forebyggande-rad/
  11. Konsumentverket (2026). Leksaker – tips kring säkerheten när du handlar till barn. Konsumentverket, granskad 11 juni 2026. https://www.konsumentverket.se/sakerhet-varor-tjanster/leksaker-konsument/
  12. Alum, R. A. (2024). The Continuing Relevance of Compadrazgo Spiritual Kinship in Latin America. Anthropology News, American Anthropological Association, 3 januari 2024. https://www.anthropology-news.org/articles/the-continuing-relevance-of-compadrazgo-spiritual-kinship-in-latin-america/
  13. Jenkins, K. och Mountain Harte, H. (2011). Traditional Maori Parenting: An Historical Review of Literature of Traditional Maori Child Rearing Practices in Pre-European Times. Te Kahui Mana Ririki. https://www.manamokopuna.org.nz/documents/131/Traditional-Maori-parenting.pdf
  14. Ali, S. A. (2021). Aqiqah. Banglapedia, Asiatic Society of Bangladesh. https://en.banglapedia.org/index.php/Aqiqah